Endobiogenika – medicinos mokslo metodas, kuris remiasi holistiniu požiūriu į žmogaus fiziologiją.
Endobiogenikos metodo sukūrimui ir vystymuisi turėjo įtakos nauji psichoneuroendokrinologijos bei epigenetikos tyrimų rezultatai. Tobulėjant molekulinės medicinos, genų analizės ir epigenetikos vertinimo metodams, pavyko suprasti mechanizmus kaip autonominės nervų sistemos aktyvumas sąveikauja su limbinės sistemos, atsakingos už emocijas, neuronų genų raiškos reguliavimu, kaip asmenybės psichofizinė struktūra ir reakcijos į stresą keičia pagumburio, hipofizės ir kitų endokrininių liaukų aktyvumą.
Endobiogenikos metodas susijęs su nauja mokslo sritimi – metabolomika, tiriančia ląstelių, audinių ir organizmo metabolitų pokyčius adaptacijos procese. Endobiogenikos metodas paaiškina, kaip konkrečiam pacientui atsirado liga ir kaip galima pagerinti jo sveikatos būseną, palaikant organizmo balansą – homeostazę, sudėtingus nervų – endokrininės sistemos savireguliacijos mechanizmus. Endobiogenikos metodas taikomas individualizuotai – (konkretaus) paciento ligos diagnostikai ir gydymo strategijai, šalinant ne tik ligos simptomus, bet ir ligą sukėlusias priežastis, analizuojant nervų, imuninės ir endokrininės sistemų tarpusavio ryšį bei psichologinių veiksnių poveikį ligonio sveikatai.
Remiantis endobiogenikos metodu, gydymui skiriami alopatiniai ir augaliniai preparatai. Gydytojas profesionaliai parengia individualią gydymo strategiją, padedančią kompleksiškai suderinti įvairius gydymo metodus.
Termino – “Endobiogenika“, paaiškinimas: „Endo“ – endokrininė, „Bio“ – biologija (fiziologija), „genika“ – genetika.
