Endobiogenika (pranc. l’endobiogénie) yra medicinos metodas, kurio sukūrimą Prancūzijoje 1970-aisiais inicijavo prancūzų gydytojas ir mokslininkas Christian Duraffourd. Endobiogenika reiškia:

• Endo = vidus, viduje
• Bio = gyvenimas, gyvybė
• Génie = ypatingas gebėjimas

Endobiogenika akcentuoja žmogaus organizmo gebėjimą savarankiškai valdyti ir palaikyti sveikatą, o pagrindinis jos tikslas yra padėti šiam natūraliam procesui.

Endobiogenikos metodo vystymuisi taip pat turėjo įtakos nauji psichoneuroendokrinologijos bei epigenetikos tyrimų rezultatai. Tobulėjant molekulinės medicinos, genų analizės ir epigenetikos vertinimo metodams, pavyko suprasti mechanizmus kaip autonominės nervų sistemos aktyvumas sąveikauja su limbinės sistemos, atsakingos už emocijas, neuronų genų raiškos reguliavimu, kaip asmenybės psichofizinė struktūra ir reakcijos į stresą keičia pagumburio, hipofizės ir kitų endokrininių liaukų aktyvumą.

Endobiogenikos metodas susijęs su nauja mokslo sritimi – metabolomika, tiriančia ląstelių, audinių ir organizmo metabolitų pokyčius adaptacijos procese. Endobiogenikos metodas padeda paaiškinti, kaip konkrečiam pacientui atsirado liga ir kaip galima pagerinti jo sveikatos būseną, palaikant organizmo balansą – homeostazę, sudėtingus nervų – endokrininės sistemos savireguliacijos mechanizmus. Pasaulinėje šį  metodą taikančių gydytojų praktikoje endobiogenikos metodika naudojama kaip profesionalios gydytojo praktikos dalis, individualizuotai (konkretaus) paciento ligos diagnostikai ir gydymo strategijai, šalinant ne tik ligos simptomus, bet ir ligą sukėlusias priežastis, analizuojant nervų, imuninės ir endokrininės sistemų tarpusavio ryšį bei psichologinių veiksnių poveikį sveikatai.